Pages

6 May 2018

Balandis | Kai gyvenimą reguliuoja ženklai

Merhaba! Pirmiausia reikia išsiaiškinti vieną dalyką. Aš esu žmogus sekantis ženklus. Ne, ne tuos kelio ženklus su visokiais piešinėliais, skaičiais ir panašiai. Tų ženklų sekti aš nemoku, nes vairuotojo teisių piniginėje dar neturiu, tad nežinau kur eismas tik vienpusis, o kur jau galima važiuoti iš visų pusių. Bet dabar ne apie tai...
Aš žmogus, kuris kiekvienoje situacijoje ar tiesiog įprastoje dienoje ieško ženklų, tada juos analizuoja ir priima sprendimus, nepaisant logiški tie sprendimai atrodo ar ne, tiesiog taip man liepė elgtis ženklai. Kas juos man siunčia nežinau, bet visada laikau špygas, kad interneto ryšis būtų greitas ir nestrigtų, jog aš tuos ženklus kuo greičiau gaučiau.
Nežinau ar tai buvo paranoja ar ne, bet jaučiau, jog šį mėnesį ženklų gavau ypatingai daug, tad pats laikas juos iš eilės ir apžvelgti.





Nauji įpročiai


Ar žinote tuos labai gražiai sumontuotus ir labai estetiškai nufilmuotus Mano ryto rutina video Youtubeje? Tai va, jei tokį filmuočiau aš, man net nereikėtų nieko montuoti ir karpyti ir viso video trukmė būtų viso labo tik trys minutės. Per tas minutes aš greit iššokčiau iš lovos, nes jau vėluoju, apsirengčiau pirmus pasitaikiusius drabužius, greit ten kažką ant veido prisitepčiau ir išeičiau pro duris. Va jums ir mano ryto rutina. Turint tokią rutiną nenuostabu, jog visada pavydėdavau tiems žmonėms, kurių rytai būdavo ilgi, lėti, ramūs ir be jokio streso. Tad nusprendžiau pradėti keltis penktą valandą ryto, pasidaryti pusryčius ir ryte bent vieną valandą skaityti knygą. Norėjau turėti rytą, kuris slinktų lėtai ir ramiai ir man tai puikiai pavyko. Dvi savaites laikiausi plano ypatingai gerai. Vėliau suklupau ir pradėjau keltis tai aštuntą, tai devintą, tad dabar (Gegužę) vėl reikėjo viską pradėti iš pradžių.
Galiu pasakyti, jog tokie ankstyvi rytai buvo puikūs. Jau iki pietų padarydavau daugiau darbų nei anksčiau jų padarydavau per visą dieną. Tad tęsiu šią programą ir tikiuosi pavyks ją vykdyti be jokių suklupimų. Ak, o kad pavyktų kada nors nueiti į parduotuvę nenusiperkant bent vieno šokoladuko...kada nors, kada nors!
Kai paskelbiau savo pirmą mėnesinį įrašą, sekantį rytą pradėjau skaityti Užkalnio žurnalą ir pats pirmasis straipsnis buvo Laikas, kurį gailiuosi iššvaistęs parašytas Andriaus Užkalnio. Jis kalbėjo apie dalykus, kuriems iššvaistė savo laiką ir vienas iš jų buvo nemėgstamas darbas. Po tokių straipsnių tu žmogus pamąstai ir supranti, kad velniai griebtų ir aš iššvaiščiau laiką darbui, kurio nemėgstu. Ir taip supratau, kad tai pirmasis ženklas ir turiu į jį reaguoti.
Jei skaitėte mano Kovo mėnesio įrašą tada žinote, jog nebeturiu pastovaus darbo, tad šiuo metu ieškau naujo. Šio mėnesio metu turėjau du darbo pokalbius, kurie buvo baisiai keisti. Vienas pokalbis truko net penkias valandas ir tai buvo keisčiausias pokalbis kokį tik turėjau gyvenime, o kitas truko tik dešimt minučių. Bei dar sulaukiau žinutės iš buvusio viršininko su kuriuo dirbau prieš pusantrų metų, jog jis vėl pradeda verslą ir nori kad aš vėl pas jį dirbčiau. Nors nei viena pozicija manęs netenkino, bet nusprendžiau vis dėl to pasirinkti vieną iš jų į kurią mane pakvietė, tad parašiau gerai aš sutinku. Nežinau kodėl, bet vėliau atsako į šią žinutę nesulaukiau ir supratau, jog tai antrasis ženklas ir prisiminusi dar tą neseniai skaitytą straipsnį nusprendžiau, kad ne, daugiau niekada nedirbsiu tai, kas man nepatinka. Geriau ir aš pasidarysiu lentelę aš alkana ir sėdėsiu su visais gatvėje prašydama kąsnio duonos ir vandens, bet daugiau laiko nemėgstamam darbui vien tik tam jog susimokėčiau nuomą ir mokesčius švaistyti neketinu.




Šalia finišo linijos

Ir po maždaug savaitės laiko Greta sulaukė vieno laiško, kuris buvo  ženklas, jog pasirinkau teisingai. Ir aplamai visas mėnuo buvo būtent toks, nes visokie įdomūs pasiūlymai plaukė vienas po kito. Nors dar šia tema daug kalbėti negaliu, bet tame laiške kurį gavau buvo pasiūlymas dirbti ir daryti tai, kas man tikrai labai patinka! Tad dabar laikau špygas, kad viskas būtų gerai ir jei taip, jau kitame mėnesio įraše galėsiu apie tai papasakoti daugiau.
Kai pagalvoji yra nemažai dalykų, kurie man patinka. Fotografavimas, rašymas, filmavimas, redagavimas, vaidyba bei kelionių planavimas ir gidavimas. Būtent į šią sritį pradėjau gilintis šį mėnesį labiau. Pasakoti apie Stambulą ir Turkiją yra vieni juokai, bet pasigilinti į Osmanų imperijos istoriją, architektūrą tikrai dar reikia, tad dabar savo galvoje susikūriau naują folderį pavadinimu  Stambulo istorija ir į jį vis dedu naujus failus, atnaujinu juos ir stengiuosi viską išmokti ir įsidėmėti. Ir beveik prieš pat pradedant rašyti šį įrašą gavau laišką iš žmogaus su prašymu pravesti ekskursiją. Ir to žmogaus vardą tikrinau turbūt šimtus kartų, nes negalėjau patikėti kad žmogaus, kurio klausau nuo pat paauglystės iki pat dabar parašė būtent man. Dar taip pat nieko konkretaus negaliu parašyti ir vėl sakau, kad reikės laukti kito mėnesio įrašo. Paslaptingai skamba visa ši pastraipa, ar ne? Žinau, bet patikėkite, laukti verta.




Naujos patirtys


Pakalbėkime apie kultūrinius ir socialinius dalykus. Mėnesio pabaigoje apsilankiau Stambulo maisto festivalyje 101 Istanbul Lezzet, kurio akimirkomis gyvenu dar iki šiol. Nors festivalis rengiamas jau šeštus metus iš eilės, bet apie jį dar niekada nesu girdėjusi, nes per daug šis festivalis nesireklamuoja. Bet vis tiek gėda pelėda nieko nežinoti. Tad kokia čia iš manęs maisto mylėtoja jei nežinau tokių dalykų? Na, nesvarbu. 
Festivaliai Stambule man patinka tuo, jog į bilieto kaina įskaičiuota absoliučiai viskas. Galėjau valgyti ir gerti visą dieną ką tik norėjau ir kiek tik norėjau, tad pagaliau išsiaiškinau kur yra mano rojus, tik gaila, kad tie mano rojaus vartai atsidaro tik vieną kartą metuose. Dar kartą valgiau patiekalus, kuriuos esu jau ragavusi anksčiau bei atradau ir naujų, negirdėtų skonių. Atradau tris skonius, kuriuos rekomenduoju būtinai paragauti ir jums, kas gyvenate ar gal lankysitės Stambule. 

1. Isokyo. Restoranas atsidaręs dar visai neseniai. Būtinai rekomenduoju paragauti jų mėsainius. Labai skani, plėšyta mėsytė sumaišyta su sojų padažu. Tai buvo didžiausias festivalio atradimas. 
2. Viyana kahvesi. Drąsiai galiu sakyti, jog tai buvo skaniausia kava, kurią iki šiol gėriau Stambule. Kalbu būtent apie latte kavą. Būtinai paragaukite ir jūs.
3. Falafel star. Padažas, sūris falafel viduje tiesiog mmm kaip skanu. 

Kadangi beveik visus savo mėnesio rytus praleisdavau skaitydama, tad šį mėnesį perskaičiau tikrai nemažai. Mano sąskaitoje du Užkalnio žurnalai (tai taip pat buvo skaitymas, nes sudėjus visus puslapius jų buvo daugiau nei 600), Wilkie Collins Mėnulio akmuo, Khaled Hosseini Tūkstantis saulių skaisčių, (knyga, kuri man be galo patiko, tad labai siūlau ją kiekvienam) bei dabar pradėjau skaityti naują Andriaus Užkalnio knygą Minčių srautas








Padrikos mintys

Kažkodėl pagalvoju apie nudistų paplūdimį. Niekada tokiame nebuvau ir tikrai niekada į tokį neisiu, bet manau jame susirenka tokie žmonės ir kurie drąsiai nusimeta visus drabužius ir yra tokių, kurie bikini ar šortus nusirengia ne taip jau drąsiai, nes apsinuoginimas viešoje vietoje nėra jų pati didžiausia komforto zona. Kodėl prakalbau būtent apie nudistų pležą? Nes rašydama šį įrašą būtent taip ir pasijaučiau. Tuo lyg nedrąsiu žmogumi, kuris turi apsinuoginti prieš kitus. Nors fiziškai aš ir neapsinuoginu, bet rašydama tokias mėnesines ataskaitas jaučiuosi, jog nusimetu porą drabužėlių nuo savo minčių ar sielos nes viską skelbiu viešai. Viskas kaip ir gerai, tiesiog pajaučiau, jog su kiekvienu mėnesiniu įrašu atrodo lyg esu įpareigota skelbti vis geresnes ir geresnes naujienas. Balandis - žiūrėkite dirbu savo svajonių darbą, Gegužė - nusipirkau mašiną, Birželis - leidžiuosi į egzotinę kelionę bei Liepa - mano vardas užrašomas žvaigždėje Hollywood walk of fame vienoje iš gatvių. Ironizuoju, bet esmę turbūt suprato visi. Jausmas, jog esu įpareigota kiekviename mėnesyje skelbti jog gyvenu vis geriau ir geriau, kad tuoj galėsiu net įsirašyti į turtingiausių lietuvių sąrašą. Ties šia vieta manau šį mėnesį ir baigsiu, nes reikia eiti dirbti, jog greičiau į tą sąrašą ar žvaigždę mano vardą įrašytų. 


4 comments:

  1. Didziausios sekmes tavo planams ir svajonem!!!;)

    ReplyDelete
  2. Anonymous5/06/2018

    Labas, Greta.
    Labai greitai ir įdomiai susikaitė. Dėl vis geresnių naujienų skelbimo nesutinku. Man atrodo, kad kaip tik viskas turi būti gyvenimiška
    Pvz., "Maniau, kad šis darbas patiks, taip ir rašiau praeitam įraše, bet, po perkūnais, pasirodė, kad tai visiškai ne man" arba "Žinot, dar nedirbu. Taip jau išėjo. Neradau nieko, kas būtų verta bent kelių MANO GYVEMIMO valandų per dieną". Ir taškas. :) Tos vis geresnės naujienos niekam nereikalingos, turiu omeny, kad žmonės skaito tavo įrašus, nes jiem NUOŠIRDŽIAI įdomu kaip Tau sekasi iš tiesų. :)
    Ačiū, kad atsiveri. Aš asmeniškai labai vertinu ir mielai perskaitau. Pasidžiaugiu/ paliūdžiu su Tavim. :)

    ReplyDelete
    Replies
    1. Labas, dėkui už komentarą :)
      Čia tiesiog buvo šiek tiek su ironija, bet manau gal daugelis taip galvotų. Pati nemanau, kad reiktų čia vis kas kartą skelbti geresnes naujienas, bet vis tiek tikiuosi jų bus :)

      Delete

Blog design by KotrynaBassDesign