Pages

11 April 2018

Kovas | Tai aukštyn, tai žemyn


Merhaba, pradedu rašyti pirmąsias eilutes ir girdžiu kaip šiuo metu groja Chubby Checker - Let’s twist again daina, kurios  kelios eilutės tikriausiai puikiai gali apibūdinti visą mano Kovo mėnesį. 

,, Twistin’ time is here…yeah round n’ around n’ up n’ down we go again '' - kai šį mėnesį (nepamirškite, kad kalbame apie Kovą) pamaniau, jog viskas akimirksniu kyla į viršų, netikėtai po kelių akimirkų tenka vėl nusileisti į apačią. Tad mažais, mažais žingsneliais tenka vis laipioti laipteliais tai aukštyn, tai žemyn. Tikriausiai mano žodžiai skamba kiek miglotai, bet dar suspėsiu viską jums papasakoti, o dabar pradėkime apie viską nuo iš pradžių.

Rytai namuose


Laimė

 Prisimenu kai dar mokiausi 12-oje klasėje mes su draugėmis kalbėdavomės kur žadame studijuoti, kur ir su kuo norėtumėme gyventi. Nors ir žinojau, kad po mokyklos baigimo metus laiko niekur studijuoti neketinu ir susikrovusi lagaminą išvažiuosiu į Turkiją, bet viziją kaip ir su kuo norėčiau gyventi tikrai turėjau. Visada svajojau gyventi viena arba su geriausia drauge. Universitete, pirmo kurso metu, turėjau būtent pastarąją galimybę, nes gyvenau viename kambaryje su geriausia drauge. Ir gyvenimas buvo tikrai LABAI linksmas ir pilnas nuotykių. Tik metų pradžioje dar nežinojau, kad pasibaigus semestrui susipyksiu su drauge dėl vaikino ir kad po to laiko daugiau su ja nesimatysiu iki pat dabar. Vėliau pradėjau vis labiau svajoti apie gyvenimą tiesiog vienai. Paklausite kodėl? Kas smagaus būti ir gyventi pačiai vienai? Galėčiau pateikti milijonus pavyzdžių, jog kaip gera, kad nereikia ant nieko pykti dėl neišplautų indų, per garsiai leidžiamos muzikos vakare, ar paliktų plaukų vonioje išsimaudžius. Kaip gera kiekvieną buto plotelį įsirengti taip kaip tu nori ir kaip gera laikyti puodelius ir šakutes ten kur būtent nori tu. Ir kaip gera pasikviesti  pas save svečių, žiūrėti filmą ar vakarieniauti kartu kai tu pati viską suruošei ir paserviravai. Jei sekate mane Instagrame ar žiūrite mano Youtube kanalą jau supratote, kad mano didžiausias noras išsipildė ir šiuo metu daugiau nei mėnuo laiko kaip gyvenu viena.  Nors buto pradėjau ieškoti jau prieš pusę metų, bet vis negalėjau apsispręsti ar tikrai galiu tai padaryti? Ne todėl, kad to nenorėčiau, bet ar tikrai finansiškai galiu šiuo metu sau tai leisti, nes sąskaitos išaugs net tris kartus. Tad taip ir dėliojau visus pliusus ir minusus, skaičiavau, taupiau ir kiekvieną dieną kažko vis ieškojau. Prieš naujuosius metus kai tikriausiai daugumas iš mūsų galvoje ar popieriuje dėliojomės savo 2018 norus ir planus, mano pats didžiausias prioritetas buvo išsikraustymas, bet planavau, kad tai nutiks ne anksčiau nei ruduo, tad kai jau Vasario pabaigoje atidaviau seno buto raktą kambariokei ir pasiemiau raktus nuo savo naujo buto, tikrai stebėjausi kaip žaibiškai išsipildė mano didžiausias šių metų noras ir tikslas. Nors pirmos savaitės buvo vien tik visko išpakavimas, dėliojimas į vietas, sąskaitų atidarymas ir panašiai, bet vėliau viskas patapo miela. Kad ir ką dariau viskas man teikė džiaugsmą. Namų tvarkymas - su šypsena, indų plovimas -su šypsena, - knygos skaitymas - su šypsena, darbas - su šypsena ir viskas, ką bedarydavau viskas būdavo su šypsena, nes negalėjau patikėti kad išpildžiau savo tikrai didelį norą. O jau kiek bemiegių naktų praleista Pinterest’e ieškant idėjų kaip dekoruoti svetainę, kaip dekoruoti virtuvę, o kur dar kelios valandos google paieškos siekiant rasti tobulus indelius prieskoniams susidėti. O taip, tai buvo labai rimtas darbas. Juk negaliu visų savo dvidešimties prieskonių susidėti tiesiog šiaip į maišelius…ne, ne, ne…visi turi būti identiškuose indeliuose, o ant indelių vėliau turi būti užklijuoti lipdukai su pavadinimais. Ir šitaip prabėgo visas mano mėnuo. Laisvu nuo darbo metu arba sėdėdavau pas kaimynę Mariją, arba ieškodavau baldų ir smulkių detalių savo tobulam svajonių butui. O jau kiek laimės turėjau kai tobulai susidėliojau savo dvidešimt penkias skirtingas arbatas bei penkias skirtingas kavas į identiškus stiklainius ir visus juos pasižymėjau lipdukais. O jau koks stebuklas buvo kai pirmą dieną man įjungė elektrą! Po beveik savaitės laiko gyvenant be elektros, tą dieną jaučiausi lyg mano gyvenime būtų atsitikęs stebuklas. Ir pasakoti galėčiau dar ilgai, ilgai ir ilgai.  O kiek dar daugybės komplimentų ir žinučių sulaukiau iš savo sekėjų su pasakymais kokia atrodau atsigavusi ir laiminga! Nors ir galvojau apie tai, kaip man reikės viską susipirkti, iš kur reikės gauti pinigų ir panašiai, bet jaučiausi tikrai laiminga gyvendama SAVO bute. Jau beveik buvau nupirkusi lėktuvo bilietus sesei ir planavau, kaip su sese vasarą lauke prie baseino leisime laiką, kaip kartu gaminsime ir t.t...

 Oh, kad būčiau tada žinojusi kad viskas tęsis taip trumpai. Nepamenu tokio laikotarpio kai jaučiausi laiminga ilgiau negu mėnesį laiko. Kodėl? Nes vis kas nors atsitikdavo, vis kažkokie įvykiai gyvenime atnešdavo juodus debesis, tad ne išimtis buvo ir šis kartas…


Lietuviška žiema


Nelaimė

Dar viena priežastis, kuri jau ilgą laiką man teikė laimės tai faktas, jog dirbu iš namų. Visada svajojau dirbti sau ir dirbti iš namų. Nors šiuo atveju dirbau kitiems, nes dirbau kompanijoje, bet tą dariau iš namų ir kartas nuo karto turėdavau darbo susitikimus. Palypėjau keliais laipteliais į viršų, nes turiu tai apie, ką svajojau. Darbą iš namų bei butą, kuriame gyvenu viena. Na, bent jau iki šiol…nes juk ši pastraipa ne veltui pavadinta nelaimė, ar ne?

 Paskutinę mėnesio dieną įprasto dalykinio susitikimo metu sužinojau, kad kompanija, kurioje dirbu nusprendė sustabdyti savo veiklą, tad aš lieku be darbo, tad taip, šiuo metu galite mane vadinti bedarbe. Nors tai tikrai nėra pats baisiausias pasaulyje dalykas, bet šiuo atveju jaučiuosi, kad būtent taip ir yra. Nebūčiau taip liūdėjus jei tai būtų atsitikę prieš kelis mėnesius ar po kelių mėnesių, bet kai tokią naujieną sužinojau dabar, visi mano planai tiesiog ėmė ir sugriuvo per kelias sekundes. Atsikraustymas į naują butą tai daug išlaidų reikalaujantis dalykas. Reikia daug ką nusipirkti, į daug ką investuoti, o kur dar tris kartus padidėjusios mano sąskaitos… o juk neturiu nei viryklės, nei šaldytuvo, nei skalbimo mašinos ir dar labai, labai daug ko! Liūdžiu, nes išleidau visas savo santaupas, tad prarasti darbą būtent šiuo metu buvo man tikra nelaimė. Bei kaip ten sako? Bėda po vieną nevaikšto? Ir tai tikras faktas. Penktadienį sužinojau, kad nebeturiu darbo, o kitą dieną sužinojau dar vieną labai blogą naujieną, bet apie tai nenoriu kalbėti, nes tai yra asmeniška. Taip smagiai ir prasidėjo mano naujo mėnesio pradžia. Niekam neatrašinėjau, su nieko bendrauti nenorėjau, na ir dabar dar nelabai noriu, nieko socialiniuose tinkluose neskelbiau ir tiesiog užsidariau. Nors atvirauti nei internete, nei draugams per daug nemėgstu, bet šiuo metu jaučiu tik vieną vienintelį jausmą - baimę. Baimę kaip reikės per trumpą laiką viską išspręsti. Ir kam tiek laiko praleidau Pinterest’e jei gal greitu metu yra tikimybė, kad vėl reikės išsikraustyti ir grįžti prie gyvenimo su kažkuo kitu ar pas kažką? Niekada apie darbą daug atvirauti nenorėjau, bet kadangi dabar šio darbo nebeturiu, tad pagaliau galiu atsakyti į labai dažnai man užduodamą klausimą kuo būtent aš dirbu? Buvau pardavimų vadybininkė vienoje batų kompanijoje, kuri užsiima didmenine prekyba. Haha, gal kam reikia batų? 
 Labai dažnai sulaukiu laiškų ir žinučių iš savo sekėjų su pasakymais, kad Turkija yra jų svajonių šalis, kaip jie norėtų kada nors čia gyventi ir kaip pasisekė man, jog būtent čia aš gyvenu. Šiems sekėjams reikėtų žinoti vieną dalyką. Turkija nuostabi šalis atostogoms, praktikai atlikti ar atvažiuoti pagal mainų programą, bet gyventi šioje šalyje sunku. Manau apie tai būtinai reikėtų parašyti atskirą blogo įrašą, bet ką galiu pasakyti dabar, jog užsieniečiui susirasti darbą šioje šalyje nėra lengva ir galiu išduoti vieną detalę, kad visi darbai kuriuos esu dirbusi Stambule buvo surasti būtent per pažįstamus, nes niekas į mano elektroninius laiškus su CV net nesiteikdavo atrašyti. Tad susirasti darbą per mėnesį laiko Stambule manau man skamba kaip misija neįmanoma šiuo metu, tad ar dabar suprantate kodėl mane kamuoja baimės jausmas? 
 Na, bent jau pliusas tas, jog kito mėnesio įraše manau tikrai turėsiu apie ką papasakoti, nes Balandis manau turėtų būti tikrai ''įdomus'' mėnuo!



Kavos pertraukėlės


Suprastos tiesios


Šį mėnesį supratau, ką reiškia žodžiai tikras draugas bei parama. Kartais būna taip, jog tie draugai kuriuos tu pažįsti jau labai ilgai taps paskutiniais sąraše, kurie tave mėgins suprasti ir padėti, o tie draugai su kuriais tu bendravai nedaug pasirodo nušvis visai kitomis spalvomis ir tu suprasi, kokie jie svarbūs tau tampa. Nors ir šneku su užuominomis, bet tikrai galėčiau leistis ir į detales, bet tokiu atveju tektų įvardinti blogus dalykus apie vieną artimą draugę, kuri tikrai nuvylė. Hm...gal tikriausiai todėl vis neprisiruošiu jos aplankyti? Kada nors vis tiek papasakosiu, nes manau visi iš to tikrai galėtumėte pasimokyti, bet apie tai kada nors kitą kartą.
 Dabar galiu pasakyti, jog tiesa, kurią supratau kad darant bet kokį darbą kito žmogaus parama gali būti kaip neįkainojamas dalykas. Mano patarimas - apsupkite save tokiais žmonėmis, kurie jus parems ir kokias jūs norėtume būti ar esate vienas į kitą panašūs. Ar prisimenate mano paminėtą anksčiau kaimynę Mariją? Tai va, ji mane ir privertė suprasti visas šias tiesas. 
  Pačios didžiausios man vertybės yra nuotraukos ir video. Mano galva daugiau nesugeba mąstyti apie nieką kitą. Paklauskite Marijos kiek ji kartų girdėjo iš manęs žodžius: ,,Čia dėl nuotraukų'', ,,šitą perku dėl nuotraukų'', ,,čia bus dėl video'' ir t.t. Tad šį mėnesį supratau kaip svarbu būti su tais žmonėmis, kurie skatintų tave tobulėti ir judėti į priekį. Marija visą mėnesį mane skatino kelti video, daugiau filmuoti, greičiau redaguoti, jei negerai tai perfilmuoti iš naujo ir t.t. Vieną kartą jį liepė man sėstis ant kedės ir sakė neleis pakilti nuo kedės tol, kol nesuredaguosiu ir neįkelsiu naujo vlog'o. Padėjo ji man gaminti ir sausainius mano receptų filmukui ir sakė man, jog turiu filmuoti profesionaliau ir taip buvo, kad po šiuo video susilaukiau daugybės komentarų kur mane visi labai gyrėte dėl video kokybės. Kai žmogus prisideda prie tavo svajonės tai yra kažkoks geras, šiltas ir nuostabus jausmas. Kai tuo tarpu ar prisimenate šią (žiūrėkite apačioje) mano nuotrauką Instagrame mano gimtadienio dieną? Jos istorija tokia, kad tai fotografavau pas buvusią kambariokę namie. Anksti ryte nuėjau į parduotuvę, nusipirkau produktus, nusipirkau balionus, viską pasigaminau, gražiai išdėliojau ant lovos, pasidažiau ir kambariokė mane nufotografavo. Nors daugelis manė, kad tai mano gimtadienio staigmena, bet viską pasiruošiau ir pasidariau sau pati. Ar supratote, ką šiuo pavyzdžiu norėjau jums pasakyti? Yra žmonės, kurie padės daryti tai, ką jūs labiausiai mylite šiame gyvenime ir yra žmonės, kurie jums visiškai nepadės. Tad kas šiuo atveju yra tikresnis draugas? Kai jūs būsite ir bendrausite su tais žmonėmis, kurie jus skatins augti, prisidės prie jūsų svajonių, ir jūs prisidėsite ir padėsite įgyvendinti jų svajones jūsų gyvenimas pagerės ir taps prasmingesnis. Tad šį mėnesį būtent tai supratau ir Balandis bus mėnuo kai bandysiu atgaivinti senas draugystes, puoselėti dabartines ir gal skirti mažiau dėmesio tiems, kurie jie to dėmesio visiškai neskiria tau. 

Akimirkos naujuose namuose
Mano 25-asis gimtadienis



Tad šiam kartui tiek. Bandysiu rašyti daugiau, kalbėti informatyviau ir tiesiog bendrauti su jumis dažniau, nes JŪS taip pat esate tie žmonės, kurie mane skatina judėti toliau. 
 Jei nepagailėsi savo minutės laisvo laiko būtų puiku, jei galėtumėte palikti komentarą su nuomone, ką manai apie mano tokią ''mėnesinę ataskaitą''? Apie ką reikėtų pakalbėti daugiau? Ką norėtumėte išgirsti tokiuose mėnesio įrašuose?
 Na, o dabar iki kito mano įrašo. Görüşürüz!

9 comments:

  1. Stiprybes tau.Isbandymus duoda gyvenimas tik tiems kurie juos sugeba atlaikyti. Ir tu taip galvok ir nepasiduok svone issipilde gyventi vienaI.Daryk viska kad ja issaugoti.Tu puikiai pazysti stambula tai gal koks skelbimas facebook kokioj stambulo grupej kad gali pagidauti stambule gal bus tavo naujasis pasaukimas?

    ReplyDelete
    Replies
    1. Ačiū :) Taip, pagidauti žadu ir tikiuosi viskas gerai bus ir tuo užsiimsiu kaip toks ekstra darbelis ;)

      Delete
  2. Nepasiduok Greta ir viskas bus gerai! Visi mes gyvenime turim blogų ir gerų akimirkų. Tikiu, kad praradai šitą darbą ne be priežasties. Mansu jog tavęs laukia dar geresnis darbas. Laikau už tave kumščius, o tu judėk į priekį!

    ReplyDelete
    Replies
    1. Aš ir manau, kad ne be priežasties, tad dabar dėlioju visus ženklus smulkmenas ir t.t. viskam išsiaiškinti ;D
      Ačiū už komentarą ;)

      Delete
  3. O gal kaip tik dabar pats laikas priimti kardinalius sprendimus ir pvz. sugrįžti į Lietuvą? Gal įgyta patirtis Turkijoje atvertų naujas galimybes savoj šaly? Why not?

    ReplyDelete
    Replies
    1. Lietuvoje gyventi nenoriu ir grįžti taip pat labai nenoriu, jau maniau supratai tai ;)

      Delete
  4. Sveika labai faina kad rašai tokius dalykus labai įdomu skaityti aš tau tikrai linkiu visko ko geriausio žinau kaip yra sunku pati užsieni gyvenu su tevais nors dar tik mokinuos bet būna visko tikiuos kad tau viskas pasikeis į geraja puse ir didelės tau stiprybes lauksiu daugiau tokiu tavo pasisakymu❤️

    ReplyDelete
    Replies
    1. ačiū tau už komentarą ir džiugu, kad patiko įrašas ;))

      Delete
  5. Labai patiko! Tekstas toks lengvas ir tikras. Mielai skaityciau ir kito menesio ataskaita :)
    Kuo toliau, tuo labiau tu man patinki:)) labai matosi video, kad augi, kad tobuleji, grazeji. Labais smagu, kad ir kiek nesklamdumu tave uzklumpa, vistiek sieki savi svajoniu- nemeti visko ir nuleidusi galva nepasiduodi. Taip ir toliau!! :)

    ReplyDelete

Blog design by KotrynaBassDesign